Paveikslą "Bedarbių demonstracija" tuomet jaunas menininkas Vincentas Gečas nutapė 1965 m., pasitelkęs eskizus ir įspūdžius iš neseniai baigtos stažuotės Italijoje. Ši stažuotė - išskirtinis faktas ne tik paties dailininko biografijoje. Septintojo dešimtmečio viduryje bet kokia, net ir trumpa kelionė į kapitalistinę šalį tapdavo svarbia sovietinio žmogaus patirtimi, kuria negalėjo pasigirti dauguma LTSR gyventojų. O ilgalaikė, dešimtį mėnesių trukusi meninė stažuotė Italijoje buvo ypatingas įvykis visame Lietuvos dailės gyvenime.

Aktuali meninė aplinka, su kuria Italijoje susidūrė V. Gečas, buvo socialiai angažuota, kairiosios pakraipos. Galerijose buvo galima pamatyti politizuotų Renato Gutuzo ir kitų žymių italų dailininkų neorealistų darbų .

V. Gečas Italijoje sukūrė įvairių žanrų eskizų, vėliau pagal juos nutapė įspūdingų peizažų, natiurmortų ir portretų, bet labiausiai išgarsėjo originalia publicistine tapyba. Šioje salėje eksponuojami du pavyzdžiai - paveikslai "Bedarbių demonstracija" ir "Avarija".

Dailininkas sukūrė du "Bedarbių demonstracijos" variantus. Pirmąjį - achromatinį, taikydamas tik juodą ir baltą spalvas, dėl to tarsi fotografišką ar kinematografišką. Antrasis, čia rodomas variantas, priešingai remiasi akį rėžiančiais mėlynų, oranžinių, geltonų spalvų deriniais. Vaizdas taip pat reportažiškas - juodu kontūru paryškintais žmonių veidais ir transparantų užrašais užpildyta tiršta kompozicija primena laikraščio nuotrauką. Laisva eskiziška maniera ir fragmentiška, net kiek chaotiška kompozicija šis paveikslas išsiskiria iš kitų to meto politinės tematikos lietuvių dailininkų kūrinių.