Dr. Tojanos Račiūnaitės paskaita "Asmens tapatumo problema XVII-XVIII a. portrete. Jono Karolio Chodkevičiaus atvejis"

XVII-XVIII a. portretas pasižymi ne itin priklausoma nuo kintančių stilistinių tendencijų raiška ir įstabia techninio atlikimo arba medijų įvairove. Žinomi piešti, tapyti ir skulptūriniai portretai, taip pat tiražuoti jų variantai graviūrose, medaliuose. Tačiau esminis bet kuriam tradiciniam portretui būdingas bruožas - vizualus asmens buvimo, atrodymo ir dalyvavimo visuomenėje reprezentavimas. Dažniausiai portretavimas buvo susijęs su vedybomis arba laidotuvėmis, taip pat su naujų pareigybių ir kitų nuopelnų (karinių pergalių, bažnytinių fundacijų) įvertinimu. Kai kurių asmenų vaizdinių reprezentacijų ypač pagausėdavo po jų mirties, pildant esamas ar formuojant naujas portretų galerijas, primenant atitinkamus su jais susijusius istorinius įvykius. Kuo reikšmingesnė asmenybė, tuo daugiau jos pomirtinių, kitus ankstyvesnius portretus imituojančių ir net improvizuojančių atvaizdų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus atvejis tai puikiai iliustruoja. Chodkevičiaus vaizdinių reprezentacijų daugiausia buvo sukurta XVIII-XIX a., tačiau ankstyviausi ir autentiškiausi XVII a. I pusės vietinių anoniminių tapytojų ir garsių Vakarų Europos graverių kurti Chodkevičiaus atvaizdai gana reti, išblaškyti po įvairių muziejų saugyklas ir iki šiol nuosekliau netyrinėti. Paskaitoje pristatomi naujausi Chodkevičiaus ankstyvųjų portretų tyrimai, bandoma išskirti jų tipus, sukūrimo aplinkybes, galimas paskirtis. Lyginant tapytus ir grafinius, etmoną skirtinguose gyvenimo etapuose fiksuojančius atvaizdus, keliamas asmens tapatumo ikifotografiniame portrete klausimas.

Dr. Tojana Račiūnaitė (g. 1967) nuo 1990 m. dirba Vilniaus dailės akademijoje, iki 1996 m. meno istorijos ir teorijos katedros lektore, nuo 1996 m. VDA Dailėtyros instituto darbuotoja. 2009-2019 m. ėjo šio instituto direktorės pareigas. Nuo 2015 m. instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Paskelbė tris mokslines monografijas: "Vizijos ir atvaizdai. Basųjų karmelitų palikimas" (2003), "Atvaizdo gyvastis. Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII-XVIII a." (2014), "Lukiškių Dievo Motinos istorija" (2017), kolektyvinės monografijos "Sveika Mergele! Vilniaus arkivyskupijos marijinės ikonografijos aspektai" bei studijos "Gyvas žodis, gyvas vaizdas. Fabiono Birkowskio pamokslas apie šventuosius atvaizdus" skyrius, virš dvidešimt mokslinių straipsnių, taip pat parengė šaltinių publikacijų, dailės kritikos tekstų. Surengė eilę mokslinių konferencijų, paminėtinos: "Tipas ir individas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje" (1999), "Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje"(2005), "Iškilmės ir kasdienybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos kontekstuose" (2006), "Kaukė ir veidas. Atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai" (2019). Račiūnaitė už mokslo darbų ciklą "Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. XVII-XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai" 2019 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija.

Registracija į paskaitą: https://docs.google.com/forms/d/1h6xOiQ0Rru8xgsnCGa7MtiLZ-a1WB6joFPmehzfJGbc/edit?ts=636a0b50

Tiesioginė transliacija Youtube kanale: https://www.youtube.co/watch?v=du5Li2QsePU

Renginys yra Vilniaus dailės akademijos rengiamo viešųjų paskaitų ciklo " Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos" dalis.