NDG Auditorija
Vasario 2 d., 17.30 NDG auditorijoje Londono universiteto Birkbecko koledžo lektorė Katarzyna Murawska-Muthesius skaitys paskaitą apie Oskaro Hanseno "Atviros formos" koncepciją ir Auschwitzo paminklo konkurso istoriją.
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Kovo 1 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks dr. Vaido Petrulio paskaita: "Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar."
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Kovo 8 d. 18 val. NDG auditorijoje vyks prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita: "Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas".
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Kovo 14 d., 18 val. NDG auditorijoje vyks dr. Marijos Drėmaitės
paskaita "Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai".
Tai paskutinis renginys, palydintis parodą "Optimizmo architektūra:
Kauno fenomenas 1918 - 1940". Paroda NDG veiks iki kovo 18 d.
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
NDG auditorijoje Vilniaus universiteto botanikos sodo vadovas,
mokslininkas Audrius Skridaila skaitys paskaitą "Sodų kūrimo idėjos
nuo antikos laikų iki XXI a.".
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Kraštovaizdžio architektės Giedrės Laukaitytės-Malžinskienės ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Slemerio Domo Raibio ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG nuolatinė ekspozicija
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Žurnalisto Pauliaus Gritėno ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Istoriko prof. Arūno Streikaus ekskursija
Daugiau informacijos >
Nepaprastas statybų bumas tarpukario Kaune kelia susidomėjimą laikinosios sostinės projektuotojais - kokie buvo jų kūrybiniai orientyrai, kokias problemas jiems teko spręsti? Žvelgiant į projektuotojų biografijas, į akis krenta įdomus faktas - beveik nė vienas iš gausaus 400 architektų, statybos inžinierių ir technikų būrio nebuvo gimęs Kaune, o karjerą ir gyvenimą daugelis taip pat baigė svetur. Jų profesinis gyvenimas paženklintas migracijos, kurią skatino ne tiek profesiniai interesai (nes keliauti studijų tikslais architektams įprasta nuo senų laikų), bet kur kas dažniau politinės aplinkybės. Šie skirtingų kartų ir išsilavinimų žmonės 20 a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje sugebėjo sukurti stiprią modernizmo mokyklą, kurios atgarsiai buvo jaučiami ir antrojoje 20 a. pusėje - išeivijoje ir sovietinėje Lietuvoje.
Ši paskaita yra kilnojamos parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.
Renginys nemokamas, be registracijos.