NDG Auditorija
Vasario 2 d., 17.30 NDG auditorijoje Londono universiteto Birkbecko koledžo lektorė Katarzyna Murawska-Muthesius skaitys paskaitą apie Oskaro Hanseno "Atviros formos" koncepciją ir Auschwitzo paminklo konkurso istoriją.
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Kovo 1 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks dr. Vaido Petrulio paskaita: "Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar."
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Kovo 8 d. 18 val. NDG auditorijoje vyks prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita: "Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas".
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Kovo 14 d., 18 val. NDG auditorijoje vyks dr. Marijos Drėmaitės
paskaita "Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai".
Tai paskutinis renginys, palydintis parodą "Optimizmo architektūra:
Kauno fenomenas 1918 - 1940". Paroda NDG veiks iki kovo 18 d.
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
NDG auditorijoje Vilniaus universiteto botanikos sodo vadovas,
mokslininkas Audrius Skridaila skaitys paskaitą "Sodų kūrimo idėjos
nuo antikos laikų iki XXI a.".
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Kraštovaizdžio architektės Giedrės Laukaitytės-Malžinskienės ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Slemerio Domo Raibio ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG nuolatinė ekspozicija
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Žurnalisto Pauliaus Gritėno ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko ekskursija
Daugiau informacijos >
NDG
Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Istoriko prof. Arūno Streikaus ekskursija
Daugiau informacijos >
Vienas iš šešių parodoje "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" pristatomų simbolinių laikinosios sostinės architektūros objektų - neįgyvendintas Valstybės rūmų kompleksas. Apie šį mįslingiausią iš visų tarpukario architektūrinių konkursų iki šiol žinota labai mažai. Pranešime rekonstruojama konkurso istorija, nušviečiamas vietinis ir tarptautinis jo kontekstas, Lietuvos valstybės institucijų architektūros būklė sugretinama su kaimyninių šalių, pirmiausia Latvijos ir Estijos situacija. Atsižvelgus į dvi aplinkybes - tai, kad didelio ir brangaus architektūros objekto projektų konkursas surengtas augančios tarptautinės įtampos akivaizdoje, aiškiai suvokiant karo pavojų, ir kad konkursas nebuvo nutrauktas ar bent neiškelta užduotis pakoreguoti jam teikiamus projektus, kai po beveik dvidešimt metų trukusios įtemptos ir kupinos aistrų ideologinės kovos istorinė sostinė grįžo Lietuvai - svarstoma, ar šių simptomų pakanka kalbėti apie valstybės vizijos krizę.
Ši paskaita yra kilnojamos parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.
Renginys nemokamas, be registracijos.