Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS
SHOW OFF*: REGINIO ARCHITEKTŪRA
LOLITA JABLONSKIENĖ
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS
SHOW OFF*: REGINIO ARCHITEKTŪRA
NICOLAS GROSPIERRE
Paskaita PASIKLYDĘS
ARCHITEKTŪROJE
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS
SHOW OFF*: REGINIO ARCHITEKTŪRA
HERMAN KOSSMANN
Paskaita PASAKOJANČIŲ ERDVIŲ KŪRIMAS
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS
SHOW OFF*: REGINIO ARCHITEKTŪRA
SKAIDRA TRILUPAITYTĖ
Paskaita MUZIEJINIS VILNIUS
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS
SHOW OFF*: REGINIO ARCHITEKTŪRA
AARON BETSKY
Paskaita DEMONSTRATYVI ARCHITEKTŪRA
Daugiau informacijos >
Auditorija
Edukacinis videošokio seminaras
2011 m. kovo 4-6 d.
Nacionalinėje dailės galerijoje
Daugiau informacijos >
Auditorija
Menininkų paskaita "Cowbells and Handclaps": Morten Norbye Halvorsen ir Benjamin Seror
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas EDUKACIJA
David A. Garcia (Danija)
Tai, kas egzistuoja, tėra maža dalis to, kas įmanoma
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas EDUKACIJA
Jüri Soolep (Estija)
Architektūros
edukacija: į, nuo ir iš
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas EDUKACIJA
Albena Yaneva (Didžioji Britanija)
Kontroversijų
kartografija architektūroje: naujos praktikos
epistemologija
Daugiau informacijos >
Auditorija
ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO paskaitų ciklas EDUKACIJA
Kazys Varnelis (JAV / Lietuva)
Naujos universiteto paradigmos: Netlab ir Studio-X tyrimai
Daugiau informacijos >
Auditorija
Catharina Dyrssen (Švedija)
Eksperimentai su garsu tiriant architektūrinę erdvę
Daugiau informacijos >
Auditorija
Rugpjūčio 26 d., penktadienį, 17 val., Nacionalinė dailės
galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) kviečia į
kultūros istoriko, knygos "Vilnius: savas ir svetimas" autoriaus
Laimono Briedžio paskaitą "Vilniaus (atminties) kelrodžiai:
pasižvalgymas po pasaulį"
Daugiau informacijos >
Auditorija
Kviečiame į NDG auditorijoje įvyksiančią tarptautinės dizaino,
planavimo, inžinerijos, architektūros ir statybos technologijų
kompanijos "Arup" atstovo Davido Lewiso paskaitą.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Auguste van Oppen ir Marc van Asseldonk
[Olandija]
Paskaita vyks anglų kalba
ATVIRO KODO URBANIZMAS
Daugiau informacijos >
Auditorija
Etienne Turpin ir Adam Bobbette [Kanada]
NEĮPRASTA ARCHITEKTŪRA: PRAKTIKOS TIPOLOGIJA
Daugiau informacijos >
Auditorija
Nerijus Milerius [Lietuva]
ARCHITEKTŪRA KAIP KASDIENIO MIESTO RITMO SINCHRONIZAVIMO
PRIEMONĖ
Daugiau informacijos >
Auditorija
Tim Rieniets [Šveicarija]
MAŽIAU YRA DAUGIAU? URBANISTIKA IR MAŽĖJANČIŲ MIESTŲ
IŠŠŪKIS
Daugiau informacijos >
Auditorija
Kristina Sabaliauskaitė
[Lietuva / Didžioji Britanija]
VILNIAUS ARCHITEKTŪRA XVII-XVIII A.: ISTORIJOS
ATSPINDŽIAI
Daugiau informacijos >
VDA Gotikinėje salėje
Paskaitų ir seminarų ciklas Three Uses of the Knife
Daugiau informacijos >
Vinco Mykolaičio-Putino bute-muziejuje
Paskaitų ir seminarų ciklas Three Uses of the Knife
Daugiau informacijos >
Vilniaus (atminties) kelrodžiai: pasižvalgymas po pasaulį
Rugpjūčio 26 d., penktadienį, 17 val., Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) kviečia į kultūros istoriko, knygos "Vilnius: savas ir svetimas" autoriaus Laimono Briedžio paskaitą "Vilniaus (atminties) kelrodžiai: pasižvalgymas po pasaulį". Ši paskaita papildo parodos "Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių" plėtojamą tematiką. Paskaita įvyks NDG Auditorijoje. Įėjimas į paskaitą - nemokamas.
Gyventi, Walterio Benjamino žodžiais, reiškia palikti pėdsakus,
todėl atmintis yra tarsi detektyvinė istorija: įrodymų ir sąsajų
ieškojimas. Paminklas arba, lotyniškai, monumentum, yra gyvenimo
įkaltis, praeities kelrodis, nužymintis išskirtinę dabarties bei
ateities viziją. Miestas be paminklų yra tarsi žmogus be
atminties, gyvenimas be alibi, likimas be prisiminimų arba
mirtis be pėdsakų. Žodis monumentum - atmintis, kaip istorijos
citata - turi dviprasmę reikšmę, kaip įvykio arba asmenybės
paminėjimas ir perspėjimas, praeities pamoka ateičiai. Paminklas,
kaip konkretus, bet kartu ir simbolinis ryšys tarp ateities ir
praeities, egzistuoja dviejose platumose: regimoje, t. y.,
gyvenamoje aplinkoje, ir įsivaizduojamoje - pasakojamoje -
realybėje. Paminkle akimirksnis (kasdienybė) ir amžinybė (istorija)
susigretina; todėl kiekvienas paminklas yra reliktas, laiko šmėkla,
prisiminimų griuvėsis. Ideologinė vienatvė, monumentalus
išskirtinumas bei estetinė senatvė arba net mirtis (kiekvienas
paminklas yra praėjusių laikų bei meninio skonio tvarinys) verčia
paminklą ieškoti atsako, erdvinio teksto - žemėlapio - kuris
įtvirtintų jo pasakišką galią išlikti amžinybėje neužmirštam. Dėl
to paminklai geriausia įsiterpia į kapinių pasaulį - ten, kur
viešpatauja ne gyvenimas, o gyvenimo prisiminimai. Žinoma,
žemėlapiai, kaip ir žmonės, yra istorijos įkalinti trumpam
gyvenimui, o paminklai, kaip ir miestai bei kapinės, geriausia
užsikonservuoja visuotinoje užmarštyje. Atmintis, ta pastoviai
besikeičianti praeities vizija, yra didžiausia paminklų (ir miestų)
naikintoja.
Trumpalaikis Vilniaus paminklų gyvenimas aiškiai rodo, kad
atmintis - istorijos pasakojimas - yra ne tiek kuriamoji, kiek
griaunamoji jėga. Atminties žemėlapis vilniečiams yra
tarsi savo tikslo nepasiekiantis slėpynių žaidimas.
Mieste mes dažniausia nieko nerandame, nes jo istorijoje ieškome
to, ko ten nėra, o iš jo žemėlapio ištriname tai,
kas matoma ir pažįstama. Iš esmės, Vilniaus paminklai, kurių
likimai dar net jiems negimus dažnai paženklinti
užmaršties skraiste, yra atminties pralaimėjimo apraiškos. Mieste
seni paminklai, jei jie dar nevirtę griuvėsiais, byloja apie
izoliuotą, begarsę ir nykią istorijos ateitį; o jų nauji gentainiai
įsiterpia į pažistąmą erdvę bei kasdieninį gyvenimo ritmą tarsi
svetimi hieroglifai, garsiai triumfuojantys atmintyje be praeities.
Todėl beveik visi miesto paminklai yra svetimkūniai, primenantys,
kad jų istorinių sąsajų žemėlapis, jų gyvenimo
knyga užsiverčia su kiekviena nauja ideologine banga. Neveltui
dauguma Vilniaus paminklų reikalauja legendos arba alibi
- savo atminties nekaltumo įrodymų.
Paroda Paminklai, kurių nėra: pasivaikščiojimai po Vilnių
atskleidžia palaidotą, užmirštą arba neįgyvendintą Vilniaus viziją
- nematomą, bet kažkada egzistavusį miesto alibi žemėlapį. Parodoje
miestas tarsi atsigrežia į save, susipažįsta su savo vaiduoklišku
antrininku. Iš kitos pusės, paroda mus perspėja: paminklai nėra
amžinybės vergai, jie tarsi vėlės - ateina ir išeina. Mano paskaita
nukreipia miesto paminklų pasakojimą kita linkme: atsigręžęs nuo
miesto istorijos ir keliaudamas iš Vilniaus į pasaulį aš noriu
atrasti jo atminties geografiją. Sekdamas Vilniaus kelrodžiais, bet
keliaudamas po svetimų kraštų žemėlapius, bandysiu atminti
tuos paminklus kurie (dar) yra.
Laimonas Briedis