Dvi dienas Lietuvos ir šešių užsienio šalių tyrėjai -  22 mokslininkai - dalinsis įžvalgomis apie M. K. Čiurlionio dailės, muzikos, pasaulėžiūros subtilybes, sinestezę, menininko sąsajas su XIX-XX a. sandūros idėjomis ir amžininkais, jo kūrybinio palikimo atgarsius dailėje, literatūroje, muzikoje, kine. Bus aptariamas šio palikimo poveikis XX a. vidurio, antros pusės ir pačioms naujausioms sociokultūrinėms praktikoms. Greta vidurinės ir jaunesniosios kartos čiurlionistų ar menininko palikimu palyginti neseniai susidomėjusių mokslininkų konferencijoje išgirsime išsamių M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojų − V. Landsbergio, R. Okulicz-Kozaryno, D. Kučinsko ir kt. - pranešimus.  Jie skambės lietuvių ir anglų kalbomis (bus galima naudotis sinchroninio vertimo paslaugomis).

Vienas iš konferencijos akcentų - lietuvių ir latvių dailės ryšiai bei neslopstanti M. K. Čiurlionio kūrybos reikšmė Latvijoje. Sąsajas atskleis latvių menotyrininkės, meno istorikės, dalyvavusios rengiant parodą "Laukinės sielos: Baltijos šalių simbolizmo dailė" (pagrindinis kuratorius − Rodolphe Rapetti). Ši paroda, pirmąkart eksponuota Paryžiaus Orsė muziejuje 2018 m., jau  apkeliavo Taliną, Rygą. Dabar eksponuojama Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, ji bus pristatyta konferencijos dalyviams specialioje vakarinėje ekskursijoje. Kultūriniai renginiai, lydintys konferenciją, vyks abu vakarus.

Konferencijos programą rasite čia

Negalintieji dalyvauti turės galimybę klausytis pranešimų paskyroje: https://www.facebook.com/MKCnamai

Renginio organizatoriai - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Čiurlionio namai. Pagrindinis partneris - Nacionalinė dailės galerija. Rėmėjai - Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė