"Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra". Kino programa

Parodoje "Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra" eksponuojama vaizdo medžiaga iš 20 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino žurnalų, televizijos laidų, dokumentinių ir mokslo populiarinimo filmų. Paralelinėje programoje galerijos auditorijoje vyks keturių pilnametražių filmų, kuriuose atspindi parodoje pristatomos temos, peržiūros.

"Atšilimo" laikotarpis, be abejo, paveikė ir kiną. Programą sudarančiuose to meto lietuviškuose ir latviškuose vaidybiniuose filmuose atsispindi pokyčių nuotaikos: tolstama nuo sovietinės realybės, nevengiama sistemos kritikos, nestandartiškai konstruojamas filmo pasakojimas. Filmuose fiksuojama to laikotarpio architektūra, interjerai, mados, muzika, mimų teatras. Dokumentiniame estų filme iš šiandienos perspektyvos pasakojama apie vakarietiškos pop kultūros skverbimąsi į sovietinę eilinio esto kasdienybę ir beviltiškas oficialios valdžios pastangas šią nelegalią įtaką neutralizuoti.

Programa

Sausio 12 d., 17.30 val.
"Vienos dienos kronika", rež. Vytautas Žalakevičius, 1963, 90 min, LKS

Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo fondų.

Šis filmas pasižymėjo nauja lietuvių kinui kalba (asociatyvus montažas, nelinijinis pasakojimas, dviejų istorinių erdvių sudūrimas viename kadre ir pan.). Kartu jis poetizavo lietuviškąjį modernizmą, kuris aktyviai keitė viešąsias ir gyvenamąsias erdves, požiūrį į tradicines vertybes ir net į moters grožį. Tai filme simbolizuoja "Neringos" interjerai ir ne vieno žurnalo viršelį puošusios Nijolės Vikiraitės veidas.

Retoriškas filme vis pasikartojantis vieno iš personažų klausimas "kodėl stovėjai po medžiu, kai žudė žmogų?" sutampa su aktualiu "atlydžio" laikotarpiui klausimu apie asmeninę kiekvieno atsakomybę.

Prieš filmą - kino kritikės Živilės Pipinytės komentaras.

Sausio 19 d., 17.30 val.
"Kai aš mažas buvau", rež. Algirdas Araminas, 1968, 90 min, LKS

Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo fondų.

Esto Mati Unto romanas - universalus pasakojimas apie brendimą, parašytas imituojant tuomet itin madingo Sovietų Sąjungoje Ernesto Hemingway'aus stilių. Perkeltas iš Estijos į Lietuvą, jaunasis filmo herojus Tomas maištauja prieš suaugusiųjų ir oficialiosios ideologijos veidmainiškumą, patiria pirmąją meilę ir seksualinę iniciaciją. Svarbus šio pasakojimo apie jaunatvišką maištą ir susitaikymą su tikrovę herojus yra Vilnius. Jis - ne tik dvasinių Tomo ieškojimų fonas, bet ir jo lyrinių išgyvenimų komentatorius. Naujos modernios erdvės filme suduriamos su dar "nenupudruoto" ir todėl poetiško senamiesčio vaizdais, modernūs interjerai, namų apyvokos daiktai prabyla apie vartojimo pagundas, o žirgynas, kuriame karaliauja tuomet įtakingiausio modernisto Juozo Miltinio suvaidintas personažas, atskleidžia didžiulį (ne tik Tomo) laisvės troškimą.

Prieš filmą - kino kritikės Živilės Pipinytės komentaras.

Sausio 26 d., 17.30 val.
"Disko ir atominis karas" (Disko Ja Tuumasoda), rež. Jaak Kilmi, 2009 m., 80 min.

Juokingas ir graudus, labai asmeniškas, bet kartu ir globaliai suprantamas šis filmas laimėjo ne vieną prizą tarptautiniuose festivaliuose. Filme pasakojama apie sovietinės estų kasdienybės pasikeitimą po to, kai tik keli kilometrai nuo sienos, Suomijoje, buvo pastatyta nauja galinga televizijos antena. Tai suteikė galimybę estams susipažinti su vakarietiška populiariąja kultūra. Šis filmas - apie perestroikos laikų pradžią, informacinius karus, sovietinio aparato bejėgystę prieš žmonių kūrybiškumą ir norą gyventi kitaip.

Įgarsinta lietuviškai

Vasario 2 d., 17.30 val.
"Kvėpuok giliai" (Elpojiet dziļi), rež. Rolands Kalniņš, 1967 m., 77 min.

Šio legendinio muzikinio latvių filmo, dar žinomo pavadinimu "Ketveri balti marškiniai" (lat. "Četri balti krekli"), kurį leista rodyti tik nuo 1986 m., pagrindinis pasakojimas sukasi apie muzikos grupes, iškeliama cenzūros Sovietų Sąjungoje tema. Skamba kultinės latvių estrados, tarp jų ir grupės "Eolika", kurios muzikinis videoklipas rodomas parodoje, dainos. Filme pasirodo Latvijos kino žvaigždė Pauls Butkēvičs, kartu su ansambliu "Zvaigznīte" ("Žvaigždelė") įrašęs šio filmo garso takelį.

Originalo k. su lietuviškais subtitrais

Programą remia Vilniaus miesto savivaldybė
Partneriai: Lietuvos kino studija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius, tel. 2195965, www.ndg.lt. Įėjimas į kino seansus nemokamas.