Auditorija
Šveicarijos menininkų portretai
Maxas Billas - meistro žvilgsnis (Max Bill - das absolute Augenmass). 2008 m., 93 min.
rež. Erich Schmid
Daugiau informacijos >
Auditorija
Šveicarijos menininkų portretai
Dieteris Rothas (Dieter
Roth), 2003 m., 115 min.
rež. Edith Jud
Daugiau informacijos >
Auditorija
Šveicarijos menininkų portretai
Jeanas Tinguely (Jean
Tinguely). 2003 m., 53 min.
rež. Peter K. Wehrli
Daugiau informacijos >
Auditorija
Šveicarijos menininkų portretai
Signerio lagaminas - kelionė su menininku Romanu Signeriu
(Signer's Suitcase - on the Way with the Artist
Roman Signer). 1996 m., 82
min.
rež. Peteris Liechti
Daugiau informacijos >
Auditorija
Šveicarijos menininkų portretai
Paulas Klee: angeliška tyla (Paul Klee: The
Silence of the Angel). 2005 m., 130
min.
rež. Michael Gaumnitz
Daugiau informacijos >
Auditorija
Šveicarijos menininkų portretai
Imago: Meret Oppenheim. 1989 m., 90 min.
rež.: Pamela Robertson-Pearce, Anselmas Spoerri
Daugiau informacijos >
Auditorija
ŠOKIS KINE. KŪNO IR VAIZDO CHOREOGRAFIJA
Baletas kosmose
Avangardiniai šokio filmai
Daugiau informacijos >
Auditorija
ŠOKIS KINE. KŪNO IR VAIZDO CHOREOGRAFIJA
Gestas kaip šokis
Maya Deren ir Meredith Monk
Daugiau informacijos >
Auditorija
ŠOKIS KINE. KŪNO IR VAIZDO CHOREOGRAFIJA
Naujas žvilgsnis
Merce Cunningham ir William Forsythe
Daugiau informacijos >
Auditorija
ŠOKIS KINE. KŪNO IR VAIZDO CHOREOGRAFIJA
Šokis kaip architektūra
Anne Teresa De Keersmaeker kartu su Thierry De
Mey
Daugiau informacijos >
Auditorija
ŠOKIS KINE. KŪNO IR VAIZDO CHOREOGRAFIJA
Šokis kaip įkūnyta muzika
Anne Teresa De Keersmaeker, kartu su Thierry De
Mey
Daugiau informacijos >
Auditorija
NUO EKSTAZĖS IKI EUFORIJOS. 50 metų kitokio ispaniško kino
Gegužės 25-29 d.,
2011
Nacionalinės dailės galerijos auditorija
Kino centras Skalvija
Daugiau informacijos >
Auditorija
Spalio 14 ir 21 dienomis tarptautinis
fotografijos meno festivalis IN FOCUS kviečia į
Nacionalinę dailės galeriją, kurios kino salėje bus rodomi
trumpametražiai filmai (13 min.) iš prancūzų kolekcijos
"Kontaktai". Peržiūrą lydės kultūros kritiko
Jurijaus Dobriakovo komentarai.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Kviečiame į Alaino Fleischerio filmo "Pokalbiai su Jean-Luc Godard'u" peržiūrą ir susitikimą su režisieriumi
Daugiau informacijos >
ŠOKIS KINE. KŪNO IR VAIZDO CHOREOGRAFIJA
Šokis kaip architektūra
Anne Teresa De Keersmaeker kartu su Thierry De
Mey
Rosas šoka Rosas (Rosas danst Rosas), choreog.
Anne Teresa De Keersmaeker, rež. Thierry De Mey, 1997, 57
min.
Vakaro programą pristatys Jekaterina Lavrinec, miesto ir medijų
tyrinėtoja, kūrybinių intervencijų į viešas miesto erdves
iniciatorė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė.
Įėjimas į filmų seansus nemokamas
Filmai originalo (šokio) kalba
Programos kuratorė Silvija
Aurylaitė
Balandžio mėnesį Nacionalinės dailės galerijos
auditorijoje rodome penkių vakarų kino ciklą "Šokis kine. Kūno
ir vaizdo choreografija", pristatantį filmus, kuriuose persipina
choreografijos ir kino raiškos priemonės. Programoje matysite retus
ir mažai žinomus avangardinius šokio filmus bei pasaulinio garso
choreografų ir kino kūrėjų darbus.
Šiuolaikinis šokis iš prigimties siekia išraiškos laisvės,
išsivaduoti nuo bet kokių suvaržymų, taip pat ir nuo teatro scenos
ribų. Kino medija leido jas peržengti, rinktis gamtinę, urbanistinę
ar virtualią aplinką. Paradoksalu, kad perkelta į kiną,
choreografija pateko į ekrano ribojamą erdvę ir jos šeimininkų -
filmų kūrėjų - rankas. Kino režisieriams tai tapo akstinu pradėti
eksperimentuoti su kamera ir įvairiais šokio vaizdavimo kino ekrane
būdais.
Šiuolaikinių šokio filmų prototipu laikomas nebylus, bet vizualiai
iškalbingas Maya'os Deren darbas "Choreografijos etiudas kamerai"
(1945). Filmą, kuriame judria kamera sekamas šokantis kūnas, Deren
papildė antru choreografijos sluoksniu, sukurtu, pasitelkiant
montažą ir specialiuosius efektus. Naujos vizualiosios kalbos
atradimai davė pradžią ir naujai meno formai.
Šokiu kamerai (angl. dance for camera) šiandien vadinama
choreografija, sukurta specialiai filmui, egzistuojanti tik filmo
erdvės ir laiko konfigūracijoje. Daugelyje šiuolaikinių šokio filmų
atpažįstamos ankstyvųjų Deren filmų savybės - tai nenaratyviniai,
neverbaliniai, trumpo metražo ir nedidelio biudžeto filmai.
Eksperimentiškumas taip pat lieka neatsiejamu bruožu - vis dar
vyksta specifinės šokio filmų kalbos ir santykio su žiūrovu
paieškos. Choreografus domina neatrastos kūno judesio vaizdavimo
kine galimybės, filmų kūrėjus - kinematografinio šokio kūrimo
būdai. Drauge jie siekia, neperžengiant kino ekrano ribų, sukurti
unikalią kūno ir
vaizdo choreografiją - poetinį (vertikalųjį) pasakojimą, kaip
alternatyvą horizontaliajam tradicinio kino naratyvui.
