Darius Žiūra
Darius Žiūra
Portretai
Meno laisvė yra absoliuti. Dėl to jis dažnai nepritampa
visuomenėje, o menininkai vadovaujasi pačių susikurtomis
neginčijamomis taisyklėmis. Dariaus Žiūros (g. 1968 m. Joniškėlyje,
gyvena Vilniuje), vieno ryškiausių savo kartos šiuolaikinių
Lietuvos menininkų, kūriniai patvirtina šį požiūrį į laisvę ir
taisykles mene. Kurdamas portretus, jis mąsto apie laiko tėkmę,
įtraukdamas save ir kitus - modelius bei žiūrovus - į stebėjimo ir
dalyvavimo, pasikartojimo ir periodiškumo tvarkas.
Šioje parodoje pristatomi keturi reikšmingi D. Žiūros kūriniai,
įkūnijantys ir tuo pat metu kvestionuojantys portreto, laiko,
vietos ir visuomenės sampratas bei dažną, nors ne visada
savanorišką ryšį su istorija ir geopolitika.
"Gustoniai" (tęsiama nuo 2001 m.) - tai serija, kas trejus metus
papildoma nauja dalimi. Kiekvieną dalį sudaro daugybė nebylių 60
sekundžių trukmės videoportretų, vaizduojančių šiam kūriniui
pavadinimą suteikusio kaimo gyventojus. Eksponuojamos aštuonios
2001, 2004, 2007, 2010, 2013, 2016, 2019 ir 2022 m. sukurtų filmų
projekcijos. Jose atsispindi laiko tėkmė Lietuvos kaime ir tai,
kaip videomedijos tobulėjimas veikia portretavimą. Filme "Gustoniai
Gustoniuose" (2019), kuris bus rodomas Nacionalinės dailės
galerijos auditorijoje du kartus, dokumentuojamas festivalis
"Gustonių meno dienos" - pirmasis viešas kultūrinis kaimo renginys,
kurį 2018 m. organizavo D. Žiūra, demonstruodamas "Gustonių" seriją
jos veikėjams.
"Portretuose" (tęsiama nuo 2005 m.) užfiksuota pirmoji Lietuvos
gyventojų karta, gimusi po nepriklausomybės atgavimo. 2005 m. D.
Žiūra keliavo po Lietuvą ir nufotografavo bei nufilmavo 428 vaikus,
daugiausia mergaites, kuriems tuo metu buvo nuo trejų iki
penkiolikos metų. Pandemija atidėjo menininko sumanymą pratęsti šį
projektą tiksliai po penkiolikos metų, tačiau 2021-22 m. jam pavyko
iš naujo aplankyti 220 buvusių modelių, dabar gyvenančių aštuoniose
skirtingose šalyse. Tik keli liko kaimuose ir miesteliuose,
kuriuose menininkas juos sutiko pirmąsyk. Parodoje eksponuojamą
"Portretų" versiją sudaro dvi fotografijų serijos po 20 atspaudų ir
dvi videoserijos po 203 vaizdus. Šis darbas ypač sustiprina ryšį
tarp D. Žiūros plėtojamų ilgos trukmės projektų ir tokių kūrinių
kaip Paulo Almondo ir Michaelo Aptedo televizijos serialas
"Aukštyn" (Didžioji Britanija, pradėtas 1964 m.) ar Nicholaso
Nixono fotografijų serija "Seserys Brown" (JAV, pradėta 1974 m.),
kuriuose taip pat kelis dešimtmečius stebimi tie patys žmonės.
Visgi D. Žiūros taikomas metodas yra unikaliai transdiscipliniškas,
įtraukiantis įvairius - statiškus ir judančius - parodų salėje
rodomus vaizdus.
"Monumentas utopijai" (2015) pasakoja apie tris jaunuolius,
susitikusius 1988-90 m. karinės tarnybos Sovietų Sąjungos
Tolimuosiuose Rytuose metu ir svajojusius tapti dailininkais.
Viačeslavas Kovalenko tapo akademistinės manieros skulptoriumi
Sankt Peterburge (nors dabar su šeima gyvena Italijoje,
nepritardamas Rusijos režimui). S. iš Latvijos išvyko į Airiją,
kur, būdamas gėjus, galėjo susikurti geresnį gyvenimą. Tik D. Žiūra
įsitvirtino "šiuolaikinio meno" pasaulyje. Ši draugystė apmąstoma
instaliacijoje, kurią sudaro V. Kovalenkos sukurta gipsinė
skulptūra ir 2 tonos knygų, S. pasisavintų iš knygynų
Dubline.
"Videostudija" (tęsiama nuo 2017 m.) - interaktyvi trijų dalių
medijų instaliacija, kritiškai apmąstanti giminingą Andy'io Warholo
projektą. Tai vizualinis elgsenos testas ir nuolat kuriama laiko
kapsulė. Instaliaciją sudaro studija su automatizuota videokamera,
kurioje lankytojas, susipažinęs su kūrinio taisyklėmis, gali
nusifilmuoti penkiolikos sekundžių trukmės videoautoportretui, ir
besiplečiantis skaitmeninis filmuotos medžiagos archyvas bei nuolat
daromi ir parodoje rodomi nauji įrašai, kuriuose susijungia dalyvių
ir žiūrovų statusas bei vaidmenys.
Parodos kuratorius Anders Kreuger
Parodos architektas Mindaugas Reklaitis
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Projekto koordinatorius Giedrius Gulbinas
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros
taryba
Projekto partneris LRT
Informacinis rėmėjas "JcDecaux"
Projektą remia: "Exterus", "Fundermax"