"Nebaigti reikalai" - tai paroda apie meninę komunikaciją paštu, apie siuntėją ir adresatą arba jo nebuvimą, apie pradėtą ir ne visada baigtą mintį, apie žaismingą pasipriešinimą sistemoms, socialinių tinklų užuomazgas sovietmečiu ir galų gale apie susidūrusias kometas. Kometa - dažnai dailininkų atvirukuose pasitaikantis motyvas. Parodos kontekste ji tampa talpia metafora: sisteminių ribų perskrodimo, netikėto susidūrimo, trumpalaikio įspūdingo žybtelėjimo, kartais efemeriško, kartais atnešančio sunkius ilgalaikius padarinius.

Parodoje eksponuojami kūriniai ir artefaktai liudija, kokiais įvairiais tikslais menininkai naudojo paštą. Jis svarbus kaip komunikacijos priemonė ir meno kūrinio tapsmo būdas. Naudotas labai asmeniniais tikslais ir lokaliai, taip pat tarptautiniams judėjimams sklisti ir jiems pasiekti, kai kiti komunikavimo būdai buvo neprieinami. Pasitelktas tradiciniams meno kūriniams perduoti ir eksperimentinei kūrybai inspiruoti. Ekspozicija, pradedama trumpais ekskursais į tarpukarį, atspindi staigų meninės korespondencijos išpopuliarėjimą XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir tęsiasi iki šiomis dienomis tebevykstančių su paštu vienaip ar kitaip susijusių meno projektų.

Žvelgiant į naujamečių sveikinimų gausą, matant, kiek reikėjo laiko pagaminti nedideliems, bet itin sudėtingiems grafikos kūriniams, fotografijoms, koliažams ar piešiniams, galima suvokti šio komunikacinio tinklo svarbą ir jo mastą. Naujamečiai atvirukai, atvirlaiškiai naudoti kaip neoficialioji, todėl dar svarbesnė savęs reprezentavimo priemonė, menininko gabumų, jo išradingumo įrodymas. Paroda atspindi Lietuvos dailininkų ryšius su įvairių šalių kolekcininkais, tarptautinių parodų rengėjais, išeivija. Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos menininkai įsitraukia į Fluxus judėjimą. Vėliau pašto menas šakojasi į įvairiausius reiškinius, apima eksperimentinę kūrybą.

Parodoje svarbų vaidmenį atlieka menininko Roberto Narkaus sukurta architektūra, tarsi kometa "nusileidusi" NDG salėje ir duodanti impulsą permąstyti XX a. antrosios pusės menininkų eksperimentų sąsajas su šiuolaikiniu menu, jų reikšmes ir teikiamas inspiracijas.

Menininkai: Valentinas Ajauskas, Alfonsas Andriuškevičius, Valentinas Antanavičius, Jüri Arrak, Konstantinas Bogdanas, Juozas Budraitis, Saulius Chlebinskas, Coolturistės, Antanas Cukermanas, Kostas Dereškevičius, Gražina Didelytė, Fluxus, Mindaugas Gapševičius, Laura Garbštienė, Rimtautas Vincentas Gibavičius, Kęstutis Grigaliūnas, Antanas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Linas Jablonskis, Vaidas Jauniškis, Gediminas Karalius, Romualdas Karpavičius, Arvydas Každailis, Rimvydas Kepežinskas, Vincas Kisarauskas, Saulė Kisarauskienė, Antanas Kmieliauskas, Tõnu Kõiv, Algimantas Kuras, Stanislovas Kuzma, Rudolfas Levulis, Vitas Luckus, Aurelija Maknytė, Antanas Martinaitis, Žibuntas Mikšys, Antanas Mončys, Vytautas Narbutas, Gytis Norvilas, Eikantas Pakalka, Saulius Paukštys, Algirdas Petrulis, Petras Repšys, Klaus Rödel, Edmundas Saladžius, Ferdinandas Saladžius, Mindaugas Skudutis, Gytis Skudžinskas, Birutė Stančikaitė, Algirdas Steponavičius ir Birutė Žilytė, Vitalij Strigunkov, Arvydas Šaltenis, Lidija Šimkutė, Ričardas Šileika, Gintautas Trimakas, Raimondas Urbonas, Vytautas Valius, Antanina Ramunė Vėliuvienė ir Norbertas Vėlius, Ričardas Povilas Vaitiekūnas, Vytautas Valius ir Sigutė Valiuvienė, Mikalojus Povilas Vilutis, Viktoras Vizgirda, Izaokas Zibucas ir kt.

Parodos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Aistė Kisarauskaitė, Ieva Pleikienė.

Parodos architektas Robertas Narkus

Partneriai: Jono Meko vizualiųjų menų centras, A. ir P. Galaunių namai-muziejus, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Mo muziejus

Projektą iš dalies finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija

Rėmėjai: UAB Exterus, lrytas.lt

Organizatorius LDM, NDG