Vincas Kisarauskas

Vinco Kisarausko (1938-1988) kūrybos retrospektyva. Pasisveikinimas su laiku

Vincas Kisarauskas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos modernizmo kūrėjų, kurio kūryba ir visuomeninė kultūrinė veikla padarė didelę įtaką jo amžininkams ir modernizmo raidai.  Itin produktyviai dirbusio ir įvairiausiose meninės kūrybos srityse kūrusio V. Kisarausko palikimas - unikalus atvejis Lietuvos sovietmečio dailėje. Savo kūriniais jis orientavosi į bendrą Vakarų dailės kontekstą, svajojo surengti parodą Vakaruose. Dailininko biografijos faktai liudija įdėjus jį daug pastangų, kad kuriami darbai būtų aktualūs ir kontekstualūs. V. Kisarauskas turėjo galios keisti savo laiko meninį mąstymą.

V. Kisarauskas gimė 1934 m. Augmėnų kaime, Radviliškio rajone. Baigęs keramikos studijas Telšių taikomosios dailės mokykloje, 1953 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto dailiosios tekstilės specialybę, o po pusantrų metų perėjo į tapybos studijas, kurias baigė 1959 m. Pirmąkart viešo dėmesio dailininkas sulaukė 1961 m., kai surengė personalinę tapybos ir grafikos darbų parodą Rašytojų sąjungos klube Vilniuje. Prieš tai dar buvo išleista jo iliustruota Juliaus Janonio knygelė vaikams Poklius tykoja kas dieną (1960). Pirmoji kūrybos paroda valdžios buvo uždaryta, o knygos iliustracijos sukritikuotos spaudoje, apkaltinus dailininką formalizmu. 1963 m. KGB byloje atsirado įrašas, kad V. Kisarauskas savo kūriniais "daro neigiamą įtaką jaunimui, ypač dailės instituto studentams". Dailininko kūryba buvo ilgam nustumta į sovietmečio oficialiosios dailės gyvenimo paraštes: jo kūrybos viešinimas ir sklaida buvo stipriai apriboti cenzūros, recepcija - gana siauro suvokėjų rato, be to, didžioji dalis kūrinių, veikiant jo paties vidiniam cenzoriui, neperžengė dirbtuvės slenksčio. V. Kisarauskas mirė 1988 m. Niujorke.

Šioje dailininko kūrybos retrospektyvinėje parodoje pristatomos novatoriškos dailininko idėjos, kurios savo turiniu ir forma galėjo daryti įtaką to laiko meniniam mąstymui ir meno sampratai. Nonkonformistinė dailininko pozicija susiejama ne tik su pasipriešinimu oficialiosios dailės kanonams, bet ir su kritiniu dailininko santykiu su politine ideologija, sovietizavimo procesais. Šalia konstruktyvios (konceptualios) tapybos, reikšmingos Lietuvos modernizmo raidai, parodoje eksponuojama ir kita svarbi eksperimentinė dailininko veiklos dalis - tai mažo formato tapyba, dailininko eskizų knygos-dienoraščiai, nerealizuotas teatro projektas, taikomoji grafika, knygų iliustracijos, koliažai, ekspromtai, eskizai.

Parodos kuratorė - Milda Žvirblytė

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, VšĮ Pirmoji kava,  Exterus, UAB Ekspobalta.

Informaciniai rėmėjai: dienraštis "Lietuvos rytas", naujienų portalas lrytas.lt