Kazimiera Zimblytė
Kazimiera Zimblytė (1933-1999). 7 dešimtmetis
Parodoje "Kazimiera Zimblytė (1933-1999). 7 dešimtmetis" pristatoma ankstyvoji K. Zimblytės kūrybos dalis, apimanti 7 dešimtmetį - intensyviausią individualių meninių ieškojimų etapą. Pãroda bandoma rekonstruoti šio dešimtmečio kūrybos visumą, siekiama suprasti abstraktaus paveikslo genezę, apmąstyti jos egzistavimo sąlygas ir prielaidas sovietinėje epochoje, kai, Václavo Havelo žodžiais tariant, "pilka monotonija užgniauždavo menkiausią individualybės pradą".
Kazimieros Zimblytės grynoji abstrakcija yra labai reikšminga XX a. antros pusės Lietuvos tapybos modernėjimo procesams. Jau pirmuosiuose savarankiškos kūrybos darbuose matyti, kaip dailininkę domina paveikslo plokštumos poveikio problematika. Svarbi kultūrinių inspiracijų terpė 7 dešimtmetyje - undergroundo kultūrai priklausiusios Maskvos inteligentijos ratas, kuris buvo palankus dailininkės kūrinių recepcijai ir sklaidai. Lietuvoje pirmoji personalinė dailininkės paroda, surengta 1968 m. "Vagos" leidykloje, buvo aršiai valdžios sukritikuota ir uždaryta, o jos kūrybos sklaida - stipriai apribota. Šio dešimtmečio K. Zimblytės kūrybos gausa ir įvairovė patvirtina, kad "pilka monotonija" negalėjo sustingdyti to, kas vyko autonomiškoje individualių meninių interesų apibrėžtoje erdvėje.
Parodoje eksponuojami iki šiol rečiau viešumoje eksponuoti ar reprodukuoti K. Zimblytės paveikslai, koliažai, piešiniai ir eskizai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, taip pat kūriniai iš Vilniaus universiteto bibliotekos bei privačių kolekcijų.
Parodos kuratorė - Milda Žvirblytė