Praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje pradėtas "Vilniaus dėliones" fotomenininkas Algimantas Kunčius tęsia iki šiol, tik dabar jo sena kamera ("Zeiss Ikon", aštuonių 6x9 cm kadrų juosta) seka naujus laikus. Iš tikrųjų autorius nėra akylas seklys ar aršus įvykių medžiotojas, jis kasdieniškas ir šiek tiek smalsus slampinėtojas. Tačiau po tuo nekalto stebėtojo šydu slypi šis tas daugiau - vidinė esteto ir filosofo įtampa, kuri persikelia į preciziškai organizuotą fotografijos formą, sukurtą iš (intra/extra)esaties ir (auto)atminties elementų.

Naujausiame ir pirmą kartą eksponuojamame tęstinės serijos cikle "Rekonstrukcijos" fotografas atidengia kelis prasminius sluoksnius: dokumentinį, kai fiksuojama miesto kaita - mieguisto miestovaizdžio tradicinius ženklus keičia destruktyvūs urbanizacijos "bruzdesiai"; chimerinį, kai kinta paties fotografo santykis su erdve - permainos pabrėžia visa ko laikiškumą ir sukelia metafizinį nerimą; estetinį, kai keičiasi ir pats autorius, balansuodamas tarp romantikos ir dramos, tarp kadro disciplinos ir chaoso. Nors bėgimu nuo savęs to nepavadinsi, priešingai - Algimanto Kunčiaus fotografinė galia valdyti realybę tik stiprėja.

Parodos kuratorė: Margarita Matulytė