Lietuvos XX a. dailės istorijoje dailininko Vytauto Kairiūkščio vardas ir kūryba susiję ne su vienu reikšmingu faktu. Jis, kartu su žinomu lenkų dailininku Władisłavu Strzemińskiu, buvo 1923 m. gegužės mėn. Vilniuje surengtos "Naujojo meno parodos" (Wystawa Nowej Sztuki) organizatorius ir dalyvis. Su šia paroda į miestą įžengė dailės avangardas - kubizmo, suprematizmo, konstruktyvizmo pavyzdžiai. Jo kūryba, ypač ankstyvoji, yra ryškiausias lietuviškojo avangardo pavyzdys, neturintis analogo tuometinės Lietuvos dailės kontekste. Jis, kaip nė vienas kitas mūsų dailininkas, tarpukario metais turėjo daugiausia ryšių su tarptautiniais dailės sąjūdžiais, avangardo grupuotėmis ir jų atstovais, avangardo leidiniais. Tai buvo įvairiatautė ir marga Kairiūkščio aplinka: lenkų, rusų, italų avangardo kūrėjai, leidinių redaktoriai. Be Strzeminskio - Henrikas Stażewskis, Mieczysławas Szczuka, Karolis Kryńskis, Teresa Żarnower, Wanda Chodasiewicz-Grabowska, Kazimieras Malevičius, Enriko Prampolini, Filippo Tommaso Marinetti, Gustavs Klucis. Palaikė ryšius ir su lietuvių literatūros avangardo kūrėjais keturvėjininkais, pirmiausia Juozu Tysliava. Turėjo sukaupęs nemažą ir vertingą avangardo leidinių biblioteką, čia jam talkino bičiulis nuo pirmosios pažinties Maskvoje laikų Paulius Galaunė. Kairiūkštis buvo puikus dailės pedagogas, turėjęs savitą dailės mokymo sistemą. Jo pastangomis 1922-1928 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje veikė Piešimo studija - nedidelis vietos lietuvių dailės židinys. Studiją lankė gabiausi dailei gimnazijos mokiniai Vladas Drėma, Balys Macutkevičius, Antanas Butkūnas, Stasys Kucka ir kt. 1921 m. rudenį apsigyvenęs Vilniuje, pradėjo rašyti dailės kritikos straipsnius, skaitė viešas paskaitas, ypač iškeldamas naujojo meno pagrindinius siekius ir privalumus, tačiau ilgainiui pasinėrė į dailės klasikos, pirmiausia Renesanso dailės istoriją, M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimus.

Kairiūkščio tapyba, piešiniai, fotomontažai ir daugybė eskizų rodo imlų naujovėms autorių, avangardinio meno principus gebantį jungti su dailės klasikos plastine kalba. Ypač mėgo besimaudančių ir sėdinčių moterų motyvus, kurie nuolat kartojasi jo paveiksluose, piešiniuose, eskizuose. Įvairių laikotarpių ir skirtingos stilistikos dailininko kūriniuose negalima nepastebėti išskirtinių jų savybių - subtilaus, šviesaus kolorito, plonasluoksnių faktūrų, minkšto ir glotnaus dažo tepimo. Šiuo požiūriu Kairiūkštis buvo tapytojas estetas, keliantis panašius reikalavimus ir kolegoms dailininkams, ir savo mokiniams.

Kairiūkščio kūryba parodė novatoriškus, laiko dvasią atitinkančius rezultatus, žengė į koją su tarptautiniu avangardu, taip įvesdama dailininko pavardę į europinės dailės žodyną, parodų katalogus ir publikacijas.

Parodos kuratorius: Viktoras Liutkus

Ekspozicijos architektas: Aleksandras Kavaliauskas

Generalinis parodos rėmėjas: UAB "BTA draudimas"

Parodos rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Lenkijos institutas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos geležinkeliai, VRS grupė, upArtas

Informaciniai rėmėjai: In Your Pocket, DELFI, Lietuvos televizija

Parodai kūrinius skolino:
Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Ryga
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lodzės dailės muziejus
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Varšuvos nacionalinis muziejus
Vilniaus dailės akademija
Kolekcininkai: Edmundas Armoška, Marija Drėmaitė, Ingrida Korsakaitė, Pranas Morkus